JURBARKO R. ŠIMKAIČIŲ JONO ŽEMAIČIO PAGRINDINĖ MOKYKLA

 

Sveiki atvykę į Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos svetainę

     

Titulinis

Mokyklos istorija

Mokyklos dokumentai

Ugdymas

Mokiniai

Personalas

Mokyklos skyriai

PIT

Naudingos nuorodos

Kontaktai

 

 

 

http://plunksna.visiems.lt

 

 

 

EPISTOLINIO RAŠINIO KONKURSAS

 

 2010 metų bendrojo lavinimo mokyklų mokinių 39-ojo tarptautinio jaunimo epistolinio rašinio konkurse ,,Parašyk kam nors laišką ir paaiškink, kodėl yra svarbu kalbėti apie AIDS ir nuo jo apsisaugoti“ 8 klasės mokinė Ernesta Bladaitytė laimėjo I-ąją vietą. Sveikiname Ernestą ir jos mokytoją Dalią Aureliją Milerienę.

Konkurse dalyvavo 9 mokiniai iš 8 mokyklų. Už šaunų dalyvavimą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2010 m. sausio 11 d. įsakymu Nr.ŠS6-10 "Dėl epistolinio rašinio konkurso rezultatų" Ernesta apdovanota padėkos raštu ir atminimo dovanėle. Jos rašinys išsiųstas į respublikinį konkurso etapą.

Šią džiugią naujieną pirmiausiai paskelbė Jurbarko krašto internetinis dienraštis jurbarkiskis.lt (www.jurbarkiskis.lt) Galite susipažinti čia...

 

Konkurso nugalėtoja Ernesta

 

Ernestos rašinys

 

Miela Rasa,

 

Vakar, skaitant „Panelės“ žurnalą, į akis krito Tavo laiškas. Jį nedelsdama perskaičiau ir mane labai sujaudino Tavo išgyvenimai. Prisiminiau savo draugą. Jūs esate labai panašūs, nes abu gyvenimo nuskriausti.

Mąstau apie savo draugą Luką. Su juo esame pažįstami nuo pat vaikystės. Apmaudu, bet jis nukeliavo ne pačiais geriausiais keliais. Vaikystėje kartu žaisdavome smėlio dėžėje, statydavome pilis, krėsdavome įvairiausias išdaigas. Būdavo labai linksma. Bet paaugęs jis susidėjo su blogos reputacijos berniukais. Su manimi jau nenorėjo draugauti, mat buvau jaunesnė už jį. Kai pirmą kartą jį pamačiau apsvaigusį nuo alkoholio, jam buvo vos devyneri metai. Kartą nugirdau jo pokalbį su nepažįstamu vyriškiu. Lukui jis siūlė „žolės“, bet šis atsisakė. Apsidžiaugiau. Tik, deja. Vaikinas buvo tikras silpnavalis, viską, kas tik „šaunu“, jis išbandydavo. Bet šį kartą jis pasakė ,,NE“. Nors po kelių dienų pamačiau jį bėgantį po balkonu su cigarete dantyse. Man iš tiesų buvo labai gaila Luko, kad jis eina šunkeliais. Bandžiau su juo pasikalbėti, bet jis numojo ranka ir dingo man iš akių. Man rūpėjo Lukas ir buvo labai nesmagu, kad nesugebu niekuo padėti. Jo tėvai buvo verslininkai, kurie buvo vis kur nors išvykę arba apsikrovę įvairiausiais darbais. Lukas tapo gatvės vaiku. Vis dažniau jį matydavau apsvaigusį, įtartinų draugų kompanijoje. Sėdėdavo kieme po ąžuolu bei gurkšnodavo alų. Kai vieną vakarą išvedžiau pasivaikščioti šunį, prie krūmo pamačiau gulintį mėlyna striuke vaikiną. Iš smalsumo priėjau arčiau. Tai buvo Lukas. Labai išsigandau. Jis gulėjo pusnuogis, apdengtas tik striuke, be batų. Buvo be sąmonės, tikriausiai apsvaigęs. Nepajutau, kaip nubėgau namo, pakviečiau mamą. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Luką vos atgaivino, jam mirtis kvėpavo į nugarą, bet jis net nesusimąstė! Tai mane labai supykdė, jis - mažvaikis, visiškai negalvojantis apie ateitį. Po kelių savaičių jam vėl pasiūlė „žolės“ ir Lukas jos nusipirko. Jis narkomanas! Netikiu savo akimis. Kaskart jis pirkdavo vis stipresnių bei labiau „vežančių“ narkotikų. Kai kartą jam pasiūlė heroino, Lukas nusprendė pabandyti. Jaučiau jam pagiežą... Jis buvo kvailys! Bet širdyje jo labai gailėjausi, norėjau jam padėti. Heroinas jį privedė prie paties siaubingiausio dalyko, kas tik galėjo nutikti. Jis susirgo nepagydoma, baisiausia liga – AIDS. Apie šią ligą žinau nemažai, nes ne kartą kalbėjome apie ją per klasės valandėles. Mokykloje vyksta renginiai, kurių metu mums, mokiniams, pateikiama plati informacija apie šią ligą, apsisaugojimo būdus. Girdėjau sakant, kad tai - XXI a. maras. Susirgus šia liga, visą gyvenimą nešiosi šį virusą. Kol pasireiškia šios ligos simptomai, gali praeiti net 10-15 metų! O siaube! Lukui dabar aštuoniolika metų. Jis serga AIDS, kaip ir Tu. Lukas, sužinojęs, kad  gyvena su šiuo baisiu virusu, puolė į neviltį, bandė nusižudyti... Lukas turi būti dėkingas moteriai, kuri radusi jį vos gyvą parke, nepaliko likimo valiai, o skubiai iškvietė greitąją pagalbą. Lukas jau du kartus susitiko su mirtimi akis į akį, bet  likimas jam dar kol kas buvo palankus.   

Tavo laiške aš pajaučiau stiprybę, iš jo trykšte trykšta optimizmas. Rašei, kad sergi jau septynerius metus, nors Tave liga kamuoja, bet Tu jautiesi stipri. Man labai patiko Tavo mintys apie ateitį, kad reikia džiaugtis kiekviena akimirka, kiekviena diena, kiekvienu gėlės žiedu ar krentančiu medžio lapu.  

Šiuo metu Lukas bando atsistoti ant kojų, gydosi nuo narkomanijos. Jam nelengva, bet jis labai stengiasi. Esu labai laiminga, kad mes ir vėl esame draugai. Padėsiu jam, nes šiuo metu jam labai sunku, todėl norėčiau Tavęs paklausti patarimų, kaip aš dar geriau  galėčiau padėti Lukui? Kadangi žmonės šios ligos bijo, vengia bendrauti su sergančiais, smerkia juos, bijo net prisiliesti. Tai sukelia dar didesnę neviltį užsikrėtusiems AIDS. Taigi nenuostabu, kad Lukas neturi draugų. Aš manyčiau, jog visuomenė turėtų daugiau žinoti apie šią XXI a. rykštę, užsikrėtimo kelius bei apsisaugojimą. Gerai, kad jaunimas jau mokyklose sužino apie ligą, kuria gali užsikrėsti norėdamas išbandyti visus gyvenimo „malonumus”.

Būčiau dėkinga, jei galėtum patarti, taip padėtum man ir mano draugui.

Lauksiu Tavo laiško, būk stipri, sėkmės.

                                                                Ernesta

 

 

Naujienos

Skelbimai

Veikla

Renginiai

Mokyklos laikraštis

Muziejus

Parama

Parsisiųsti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jurbarko r. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla Kodas 190919189 tel./faksas (8 447) 41422
Liepų g. 7, Šimkaičių mstl., Šimkaičių sen., LT- 74337Jurbarko rajonas a.s. LT 3394010044300050032 El. paštas: mokykla@simkaiciu.jurbarkas.lm.lt

 

Atnaujinta 2010-01-13

Svetainės administratorius Vaidas Lazdauskas